bindžikas

bindžikas
biñdžikas sm. (1), bindžìkas (2) susuktas skuduras su mazgu mušti (žaidžiant), žiužis: Neša žiužė biñdžiką, biñdžiką; kas nenori su juo gaut, tai tas turi greit keliaut (žaidžiant dainuojama) Gs.šiaip įrankis mušti: Gausi, vaike, biñdžikų Ss.prietaisas musėms mušti: Padirbkit bindžìką musiom mušt Ds.
◊ biñdžiką nèšti Gs žaisti tokį žaidimą (sustojus ratu, laikoma užpakaly rankos; vienas eina aplink nešdamas kokį nors mušamą daiktą, kurį įduoda kam nors, o tas vydamasis muša savo kaimyną, visi dainuoja): Einam biñdžiką nèšti Grš. Eime biñdžiką [nešti] Pžrl.

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужно сделать НИР?

Look at other dictionaries:

  • bindžiukas — bindžiùkas sm. (2) žr. bindžikas: Ėjo sukčius aplink ką, aplink ką, nešė rankoj bindžiùką, bindžiùką (žaidžiant dainuojama) Sn. ║ Įsitaisyk gerą bindžiùką, kad geriau pavarytum savo rambiąją kumelką Brt …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”